Home > EUROPA > Neįtrauk pilvo – eik sportuoti5 min read
EUROPALAISVOS APSUKOS

Neįtrauk pilvo – eik sportuoti5 min read

EVELINA ŽIČKIENĖ

Evelina ŽičkienėŽinote, aptempta odinė apranga (kurią patariama pirkti tokio dydžio, kad pradžioje reiktų vos įsisprausti, mat vėliau prasitampys) įpareigoja tikrai – neturėti bereikalingų lašiakų. Ir ne tik dėl to, kad sunku per pilvą užsisegti užtrauktuką. Tai negražu. Pavyzdžiui, įsivaizduokite vaizdą – dailus sportinis motociklas, aptempta odinė apranga ir staiga bam – nukritęs pilvūzas. Čia kaip į operą eiti su džinsais. Nieks neišvarys, patogu, na, bet nedera. Pilvas ant čioperio – gal ir nieko… Nors tai ir čia nebūtina.

Bet pernelyg nukrypau į kūniškumą. Dėmesys sportui ir sveikai mitybai mums duoda ne vien grožį. It‘s true, kaip sako viena visiems puikiai žinoma karikatūrinė persona.

Kartą atlikau eksperimentą. Kadangi esu pelėda, paprastai, kai važiuodavau į „Nemuno žiedą“, būtinai degalinėje pasiimdavau kavos ir šokoladą – „dėl energijos“. O vienąsyk nusprendžiau „prasižvalinti“ kitaip – atvažiavusi prie trasos apsiaviau sportbačius ir 20 minučių prasibėgau po mišką, pramankštinau sąnarius, atlikau tempimo pratimus, pritūpimų, atsispaudimų. Grįžus kavos nesinorėjo, tik vandens. Rezultatas buvo toks, kad jau pats pirmas (iš šešių) važiavimų buvo geras, žvalia galva, „apšilimas“ įvyko žymiai greičiau, važiavimas teikė kur kas didesnį malonumą. Tai buvo žymiai geresnė mano važiavimo trasoje versija. (Kodėl to nepritaikius kasdienai?)

Beje, važiavimui trasoje reikia ir fizinės jėgos bei ištvermės – pavyzdžiui, „nulipinėjimai“ nuo motociklo reikalauja kojų raumenų darbo. Pamenu, kai pirmąsyk perskaičiusi „Twist of the Wrist“ dar žiemą pradėjau ruoštis treniruotėms žiede – dariau pritūpimus. Tik, deja, tai netapo įpročiu – rutina gerąja prasme. Tas entuziastingas bandymas baigėsi tuo, jog sezonas vėl atėjo netikėtai ir kojoms darbo daviau tik trasoje. O tada sunku – kojos nelaiko, kaip sakoma, kitą dieną vos paeiti gali ir dievagojiesi, kad kitąmet tai jau pasiruoši kaip reikiant.

Taigi sportinis motociklas nebūtinai reiškia savininko sportiškumą 🙂 Beje, kai jau labai labai norėjau motociklo, bet dar reikėjo luktelt, laukimo palengvinimui nusipirkau plentinį dviratį – du ratai vis tiek gi. Ir varinėjau juo visur – į darbą, prie ežerų, po miestą. Buvo smagu didinti tempą, atstumus, didžiuotis savimi lengvai užsinešant dviratį į penktą aukštą. Bet kai tik įsigijau motociklą, dviratis buvo padžiautas. Nuo to momento visur važiavau motociklu. Su motociklu atsirado ir nauji ritualai: degalinėje išgerti kavos, sutraukti cigaretę su draugais prieš kelionės startą (nors po cigaretės apsvaigdavo galva ir pasidarydavo bloga). Ir – o koks sutapimas – džinsai netruko pasidaryti labai aptempti. Bet nesukau sau galvos dėl to, svarbiau buvo kaifas greičiau važiuoti.

Dabar, žiūrėdama retrospektyviai, suprantu, kad anuomet išsvajotas motociklas man tapo sofa, nuo kurios nesinorėjo nulipti. Patogia sofa, kai nereikia savęs kankinti, o gauni tik malonumą. Ir tik kai atsirado vaikai, teko atsiprašyti dviračio, prisimontuoti kėdutę ir vėl važinėtis naudojantis savo kūno jėga. Tai sunkiau, kartais nemalonu (važiuojant į kalną ar žvarbiu oru), bet kiekvienas toks pasivažinėjimas įmeta monetą į geros savijautos taupyklę. Dabar nė už ką neatsisakyčiau dviračio, juoba, kad jis labai padeda tvirtinti kojas.

Be to, mane aplankė nušvitimas – lioviausi sportui ieškoti motyvacijos, stengiuosi, kad tai būtų higienos dalimi, kaip kad išsivalyti dantis. Man labai patiko fitneso čempiono ir trenerio Andriaus Pauliukevičiaus (jo super patarimus galima sekti čia) mintis, kad neiti sportuoti galima nebent jei iš tikrųjų sergi, net sloga nesiskaito. Jokių „gal šiandien tingiu“ ar „yra svarbesnių reikalų“. Ir žinot, koks labai malonus jausmas aplanko? Kad aš visuomet ready – ar reiktų ryt į trasą, ar plaukti baidarėmis, ar leistis į dviračių žygį.

Iš esmės kasdieniam važinėjimuisi motociklu gal ir nereikia fizinės jėgos, bet, kaip minėjau, rytinė mankšta suteikia žvalumo ir gali padidinti važinėjimosi malonumą (bei saugumą).  Kokia rytinė mankšta gali būti:

  • 15-20 min. kardio krūvis (bėgimas, dviratis, jogų „Saulės pasveikinimas“ ir pan.), tik pradėti reiktų palengva – pirmas dešimt minučių judėti reikia taip, kad galėtumėte su kuo nors šnekėtis neuždusdami;
  • Tempimo pratimai, sąnarių pramankštinimas: nuo galvos iki kojų – iš pradžių pasukioti galvą į visas puses, pasukti pečius, pasilankstyti į šonus, pasukti kelius ir t.t. Visus pasukiojimus ir tempimus daryti bent po 8 kartus.
  • Šiek tiek darbo raumenims: atsispaudimai, pritūpimai, atsilenkimai.
  • O ši mankštelė labai patiks merginoms (bet tinka visiems).

Beje, po tokių mankštų ne taip šals rankos dar žvarbokais rytais!

Kam aktualūs konkretūs pratimai motociklininkams, štai kas gali tikti:

  • Pasilenkimai į priekį laikant hantelius: kojos pečių plotyje, rankos nuleistos hantelius laikyti taip, lyg laikytumėte motociklo vairą, lenktis į priekį, kad būtumėte lygiagrečiai grindims, ir atgal. Šis pratimas stiprina nugaros apačią ir riešus; kaip atlikti šį ir žemiau esantį, galima pažiūrėti čia.
  • Plankas – pratimas visam kūnui, labai patiks norintiems sustiprinti pečius ir juosmens sritį. Pozicija panaši į atsispaudimų. Kaip taisyklingai atlikti, galima pasižiūrėti čia.
  • Šlaunimis spausti didelį kamuolį – stiprina šlaunis, o pakėlus kojas nuo žemės prisideda balanso išlaikymas – darbas giliesiems raumenims.
  • Pritūpimai  – kojos pečių plotyje, tūptis tiesia nugara kuo žemiau, bet keliai neturi išlįsti toliau kojų pirštų.

Ryt rytą pradedam nuo mankštos? 🙂

moto apranga

Nori išskirtinių kelionių idėjų? Spausk ‘prenumeruoti’ ir gauk naujienas tiesiai į savo el.paštą

Komentuok

komentarai

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *