Home > LAISVOS APSUKOS > Sėsk, laikykis ir važiuojam!4 min read
LAISVOS APSUKOS

Sėsk, laikykis ir važiuojam!4 min read

moto aplink pasauli

moto aplink pasauliEVELINA ŽIČKIENĖ

Jei manote, kad tik motociklininkai vyrai vežioja merginas, klystate! (Beje, anksčiau motociklininkų forumai nuolat pasipildydavo skelbimais, ieškančiais džigitų, galinčių pavėžinti mergvakarių mergeles. Kaip dabar yra, nebežinau, forumuose nebesilankau…) Vežioja ir merginos: tiek drauges – pripažinkim, tai kur kas žaviau, nei du vaikinai ant motociklo, ypač kai keleivis sarmatijasi ir nežino, už ko gi čia laikytis, kad atrodytų kaip įmanoma padoriau-, tiek vaikinus.

Pirmoji mano keleivė buvo draugė nuo vaikystės laikų, smulki kaip šakaliukas. Ji yra tvirtinusi, kad niekada nevairuos automobilio, nes bijo. Tad aš buvau įsitikinusi, kad pravešiu ją šimteliu ir bus adrenalino ilgam. Teliepiau įsikibti kaip įmanoma stipriau, prigrasinau nesukinėti galvos ir lėtai mygau iki šimto. Klausiu: „Kaip?“ O ji šaukia „dar, dar, greičiau!” Deja, teko sau gėdingai pripažinti, kad mano mocas tiek netraukia, kiek ji norėjo, ir jai visai nebuvo baisu… Bet keleivė ji buvo tobula, tiksliau kalbant – netrukdanti vairuoti, o atvirkščiai – pasunkintas, nesvirduliuojantis galas leido motociklą smagiau guldyti posūkiuose. Draugė intuityviai elgėsi teisingai. Tačiau toli gražu ne visi taip. Kartą vežiau bičiulį motociklininką ir jis sugebėjo taip maltis gale, kad kelionė tapo kankyne. Išvadą pasidariau tokią, kad apie keleivį negalima spręsti iš anksto ir būtina sutarti, kaip važiuosime ir ko tikiuosi iš keleivio.

moto aplink pasauli

Buvo metas, kai sulaukdavau nemažai skambučių su prašymais pavėžinti bernvakario kaltininką. Ir šitos patirtys buvo absoliučiai nerealios! Visų pirma, manau, vaikinai sulaukę tokios staigmenos nudžiunga ne ką mažiau nei merginos. Tai mačiau visų akyse. Antra, nė karto nesu sulaukusi kokios nors dvejonės ar nepasitikėjimo, kad vairuos mergina – visi drąsiai sėdo už nugaros, prieš tai atidžiai išklausę instruktažą (gal dėl to, kad tądien vis tiek jaučia šiokią tokią įtampą ir vykdo visus paliepimus; galų gale, santuoka gi yra baisus, kūną stingdantis reikalas J). Trečia, tai būdavo smagus mini renginys su žiūrovų būriu, fotografavimais, filmavimais ir būtinais ritualais (čerkela ant drąsos, apsiaustas iš celofano ir t.t.).

Bet kiekviena mano, pavadinkim, vežiojimo paslauga turėjo tris sąlygas:

  • Keleivis turėtų būti kiek smulkesnis ir žemesnis nei Sabonis ar Savickas – deja, bet visada pirmiausiai diskriminuojančiai klausdavau apie sudėjimą; esu kartą vežusi gana didelį vyrą – man buvo sunku valdyti motociklą;
  • Keleiviui turi būti suorganizuotas sveikatos draudimas dienai (tam reikia keleivio vardo, pavardės ir asmens kodo);
  • Keleivis turi išklausyti ir suprasti saugaus keleivio elgesio instruktažą.
  • (Ketvirta sąlyga galėtų būti tinkama apranga ir apsaugos, bet dažniausiai šalmu ir kitais svarbiais dalykais pasirūpindavau pati).

Su lig kiekvienu keleivio vežimu mokėjau vis aiškiau pasakyti, ko reikia iš keleivio, kad važiavimas būtų kuo patogesnis ir saugesnis. Beje, kiekvieną keleivį iškart galima priskirti „kuprinės“ arba „bulvių maišo“ kategorijai. Net ir išklausę elgesio instruktažą, „bulvių maišai“ nemoka sinchronizuotis, jų kūnai juda sau, tarsi teliuskuotų.

O mano keleivių vežimo motociklu instruktažas skamba taip – jei kam reikia, imkite ir pasinaudokite:

  1. Užlipti ant motociklo ir nulipti tik vairuotojui leidus, visada iš kairės pusės; perkelti koją per sėdynę ir atsisėsti, nesistojant ant pakojų (patikėk, sunku nulaikyti motociklą, kai kas nors sunkiai žirglioja).
  2. Neprisiliesti ir nekišti kojų prie duslintuvo, grandinės, rato.
  3. Būk vairuotojo „kuprinė“: savo rankom „prisisek“ prie vairuotojo ir daryk tai, ką daro kuprinė – nieko daugiau nei jos savininkas, t.y. nesistenk pats linkdamas į šonus padėti motociklui gultis posūkiuose ar atvirkščiai – norėdamas ištiesinti.
  4. Akseleruojant geriau laikytis vairuotojui už juosmens, kad nenulėktum, stabdant – delnais remtis į baką, kojomis į pakojus, važiuojant ramiai galima atrasti sau patogią poziciją.
  5. Būti „kuprine“ nereiškia spausti vairuotojo – keleivis neturi trukdyti vairuotojo judesių ar suteikti papildomo krūvio stabdymo metu.
  6. Visų pradedančiųjų keleivių yda – stuksenimas šalmu į vairuotojo šalmą, po kelių kartų tai suprasi pats, bet daugiau nebekartok.
  7. Važiuojant greitai kartais tarp šalmų atsiranda turbulencija, kuri vairuotojo ir keleivio galvas ima mėtyti į šonus – nėra labai baisu, bet nepatogu ir atitraukia dėmesį, todėl keleivis turėtų pasistengti rasti pociziją, kur turbulencijos nėra ar ji mažesnė.
  8. Važiuojant nereiktų galvos mėtyti tai į vieną šoną, tai į kitą – tai išbalansuoja motociklą ir sukelia oro turbulenciją tarp šalmų; jei norisi pažiūrėti į kitą pusę, tai daryti ne posūkio metu, o važiuojant tiesiai.
  9. Jei manevras gąsdina – užsimerk, tvirtai laikykis ir įtempk šlaunis, daugiau nieko!
  10. Jei nori vairuotoją įspėti apie pavojų ar ką parodyti, paplekšnok per jo petį ir ranka parodyk, kur reikia jam pažiūrėti/ važiuoti.

Vairuotojas ir keleivis visada turėtų sutarti dėl sutartinių ženklų – kad nereiktų kiekvienąkart stoti į kelkraštį, kai, pavyzdžiui, žavioji keleivė ar žavusis keleivis užsimano kavos ar į tualetą. Mmm, po šio sakinio užsisvajojau apie apsilankymą degalinėje ir malonų pašnekesį su draugais… Gero savaitgalio!

Jauki daina belaukiant šilumos – “Motorbike To Heaven”

FOTO: MAHSA HOMAYOUNFAR

Nori išskirtinių kelionių idėjų? Spausk ‘prenumeruoti’ ir gauk naujienas tiesiai į savo el.paštą

Komentuok

komentarai

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *