Home > NAUDINGA > Pirmoji pagalba: dažniausios motonelaimės12 min read
NAUDINGANAUJIENOS

Pirmoji pagalba: dažniausios motonelaimės12 min read

pirmoji pagalba

AIDAS IVANAUSKAS

Tas, kas važinėja motociklais, žino vieną tiesą: visi krenta, ir jei nesi kritęs, tai įvyks ateityje. Kritimai važiuojant motorinėmis transporto priemonėmis pagal medicininę terminologiją yra aukštos energijos traumos. Tai reiškia, kad pažeidimai, patiriami autoįvykio ar kritimo nuo motociklo metu, potencialiai gali būti labai rimti. Todėl, norim to ar nenorim, turim pripažinti, kad kiekvieną kartą važiuodami motociklu labai stipriai rizikuojame sveikata. Tik, žinoma, daugelis prie to pripranta.

Kaip baigsis vienas ar kitas kritimo epizodas, pasakyti sunku, bet dažnas turbūt galvoja, kad rimtas įvykis mane aplenks, aš krisiu tik stovėdamas savo namo kieme pamiršes atlenkti šoninę kojelę. Galbūt; linkėčiau to visiems. Bet jei taptumėte rimtos avarijos liudininku, pravartu žinoti tam tikrus bazinius dalykus, kuriuos vertinti ir atlikti gali bet kuris žmogus, net ir neturintis specialių žinių ar išsilavinimo. Laiku ir teisingai atlikus pirmą pagalbą galima labai pagelbėti nukentėjusiam kolegai.

pirmoji pagalba

Traumų klasifikacija

Kokios gali būti traumos? Aš jas suklasifikavau kiek nestandartiškai: į atviras, arba tas, kurios matomos akivaizdžiai, ir paslėptas, arba tas, kurios iškart gali būti ir nepastebėtos.

Atviros traumos: nudegimai, žaizdos, lūžiai, išnirimai, akių traumos.

Paslėptos traumos: vairo rankenos trauma, kiti vidinių organų pakenkimai, pneumotoraksas (pleuros lapelių plyšimas), galvos smegenų trauma.

Visų pirma noriu aptarti veiksmus, kurių reikėtų vengti, nes jau senovės medicinos mokytojai sako: “primum non nocere”, kas išvertus iš lotynų kalbos reiškia “svarbiausia – nepakenk”.

Prisiminkime, kad panikuojant dar niekas nieko gero nenuveikė. Taigi, jei supanikavote ir nežinote, ką daryti, pirmiausia nusiraminkite. Pabandykite įvertinti situaciją. Neleiskite nukentėjusiąjam panikuoti ir blaškytis. Galime jį (arba ją) pasodinti, o dar geriau – paguldyti ir gerai išklausinėti. Iš to galėsime spręsti, ar yra galvos smegenų trauma:jei orientacija sutrikusi, žmogus neprisimena, kas ką tik buvo, jaučia galvos skausmus ir svaigimą, pykinimą – tai greičiausiai reiškia galvos smegenų traumą ir nukentėjusįjį reikia gabenti į ligoninę.

Jei iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo gerai, vis dėl to nereikėtų leisti iškart lipti ant motociklo ir važiuoti toliau. Jei žaizdų nėra, visos galūnės juda, kalba rišli, reiktų luktelėti 10-15 min. ir stebėti, ar neatsiras kokių keistų pojūčių, skausmų, pykinimo. Po kritimo nuo motociko ar po kitokio autoįvykio į žmogaus kraujo apytaką išmetamas didelis kiekis adrenalino, kuris pirmomis minutėmis maskuoja skausmą, todėl iš karto žmogus gali ir nepajausti, kad yra rimtai sužeistas.

Paslėptos traumos

Kaip minėjau anksčiau, tai – išoriškai nematomos arba vėliau pasireiškiančios traumos, vidaus organų sužalojimai, vidiniai kraujavimai pilvo ermėje ir krūtinės ląstoje, galvos smegenų trauma, stuburo trauma. Dažniausiai šiais atvejais reikia profesionalų pagalbos, bet kai kuriuos veiksmus galime atlikti ir vietoje.

Visais šiais atvejai labai svarbu, kad nukentėjusysis būtų kuo mažiau judinamas. Verta paminėti dviračio rankenos traumą, kuomet virstant nuo dviračio vairas pasisuka šonu ir jo galas įsiremia į pilvą. Mūsų atveju tai bus motociklo vairas. Tuomet apžiūrint pilvo sienoje matoma apvali sumušimo žymė ar įspaudas. Labai dažnai tokiais atvejais būna pažeistos kepenys ar blužnis, gali plyšti skrandis. Dėl stipraus krūtinės sumušimo gali būti kraujavimas į krūtinės lastą. Visais atvejais nukentėjusiąjam reikia ramiai gulėti, jei yra, reikia jį kuo nors užkloti, nes nuo šoko spazmuojamos smulkiosios periferinės kraujagyslės, ir kūnas tampa labai jautrus temperatūrai, o ją reikia palaikyti aukštesnę.

Tolimesni veiksmai:

– stebėti kvėpavimą ir pulsą
– neduoti gerti!!
– laukti greitosios

Jei žmogus be sąmonės, reikia:

– nedelsiant kviesti Greitąją pagalbą
– įvertinti kvėpavimą ir kraujotaką.

Kvėpavimui įvertinti yra keli būdai:

1. Stebėti krūtinės ląstos judesius – yra/nėra,
2. Prikišti ausį prie nukentėjusiojo burnos ir pabandyti išgirsti ar pajausti kvėpavimą, nes veido oda yra pakankamai jautri,
3. Taip pat galime priartinti veidrodėlį prie nukentėjusiojo burnos. Veidrodėlis turėtų apsinešti garu, net jei kvėpavimas yra labai paviršinis. Deja, veidrodėlį ne kiekvienas motociklistas vežiojasi su savim, nors šis būdas yra pats jautriausias. Tačiau yra gera žinia – tam galime panaudoti bet kokių akinių stiklą (tiks net enduro/motokroso stiliaus akiniai).

Visais šiais atvejais nukentėjusiojo krūtinė ir galva turi būti atviros. Taigi, prieš atliekant aukščiau aprašytus kvėpavimo ir kraujotakos vertinimus, reikia nuimti šalmą ir prasegti striukę, maksimaliai atlaisvinti rūbus, kad suvaržymų būtų kuo mažiau.

Kada nuimti šalmą?

Šalmą reikėtų nuimti tik tuomet, jei žmogus be sąmonės arba jei šalmas trukdo kvėpuoti – visais kitais atvejais derėtų palaukti greitosios pagalbos medikų sprendimo.

Šalmas nuimamas naudojant specialią metodiką. Šioje vietoje svarbus yra kaklo stabilumas, nes gali būti kaklinės stuburo dalies trauma. Vienas žmogus, fiksuodamas kaklą nuo kūno pusės ir suėmęs per skruostus ir ausis laiko nukentėjusio galvą ir stabilizuoja kaklą, o kitas nutraukia šalmą judesiu nuo smakro link pakaušio, tuo pat metu plėsdamas šalmo kraštus. Nuėmus šalmą, galime įsitikinti, ar praeinamumas viršutiniuose kvėpavimo takuose yra ir jei ne – bandyti jį atstatyti.

pirmoji pagalba

Kvėpavimas ir gaivinimas

Normalus kvėpavimo dažnis yra 16-20 kartų per minutę.

Reiktų nukentėjusįjį paguldyti ant nugaros, pageidautina – kieto pagrindo, ir apžiūrėti išorinius kvėpavimo takus, t.y. nosį, burną, gerklę. Jei randame pašalinių svetimkūnių – samanų, žemės, ar kitokių – reikia juos pašalinti. Dažnai gerklėje kvėpavimo takus uždaro užkritęs atsipalaidavęs liežuvis; tuomet reiktų lengvai atlošti galvą, o apatinį žandikaulį pakelti aukštyn imant už smakro arba už apatinio žandikaulio kampų.

Galima pabandyti praverti burną ir patraukti liežuvį. Nebijokite, tikrai nenutrauksite: kuomet žmogus nekvėpuoja, laiko sentimentams nėra. Jei po kvėpavimo takų apžiūros ir svetimkūnių pašalinimo kvėpavimas per 15-30 sekundžių neatsiranda, reiktų pradėti gaivinimą.

Su burna du kartus įpūskite oro į plaučius. Pūtimas turi trukti vieną sekundę. Po to padėkite abu delnus ant kūtinės vidurio ir paspauskite žemyn 4-5 cm (spaudimo dažnumas turėtų būti lygus apie 100 kartų per minutę). Vieno ciklo metu reiktų paspausti apie 15 kartų. Tada vėl švelniai palenkite galvą atgal, suspauskite nukentėjusiojo šnerves ir prispaudus savo burną prie nukentėjusio burnos vėl du kartus įpūskite oro.

Čia aprašytas metodas gali pasirodyti komplikuotas, bet tikrai nebijokite: tiesą pasakius, kad ir kaip pūsite ar spaudysite, vistiek tai teiks kur kas daugiau šansų, negu nieko nedarymas. Svarbiausia prisiminti, kad krūtinės paspaudimų turi būti daugiau, negu įpūtimų. Na ir žinoma, įpūtimas turi būti efektyvus – pakartosiu, tam reikia užspausti nosį, pražiodyti kolegą ir pučiant  matyti, kad kilnojasi krūtinė, t.y., kad jūsų įpūstas oras patenka gaivinamąjam į plaučius – tuomet jūs darote viską teisingai.

Nepamirškite kas 2-3 ciklus patikrinti, ar nukentėjusysis nepradėjo kvėpuoti pats, nes tokiu atveju jūs savo gaivinimu jam trukdysite.

Lygiagrečiai reiktų įvertinti pulsą. Normalus pulsas svyruoja tarp 60 – 100 k/min.

Tikrinimo vietos:

– riešų vidinė išorinė sritis nykščio pusėje

– kaklo priekinis šonas, abipus kairėje ir dešinėje “adomo obuolio”

Tokia pagalba gali išgelbėti gyvybę. Toliau belieka laukti, kol atvažiuos transportas arba paramedikai, ir gabenti nelaimėlį į gydymo įstaigą.

Atviros traumos

Pradėkime nuo to, ko nereikėtų daryti:

Jei žaizda gili, neplėšti prie jos prilipusių audinio dalelių, nes galime nuplėšti susidariusius krešulius nuo kraujagyslių ir arterijų, ko pasėkoje atsinaujina kraujavimas.  Netraukti iš žaizdos giliai įstrigusių didesnių svetimkūnių dėl tos pačios priežasties.

Neatstatinėti lūžimų ir išnirimų.

Nudegimų netepti tepalais ir aliejais, nebarstyti milteliais ir nedėti šlapimo kompresų (paskutinis punktas buvo pasitaikęs praktikoje).

O ką daryti galima?

Žaizdos ir kraujavimas

Jei matome paviršinę žaizdą, galima ją praplauti vandeniu ir uždengti švariu audiniu ar bintu.

Jei žaizda gili (pažeisti raumenys) ir nėra labai užteršta – neplauname, o dedame  spaudžiantį tvarstį (t.y. daugiau tvarsliavos ar medžiagos ir bintuojame prispaudžiant. Labai užteršta žaizdą vis dėlto reiktų pabandyti praplauti tik po tekančių vandeniu, “negramdant” iš jos nešvarumų.

Jei žaizdos paviršiuje yra nedidelis stiklo gabalėlis, pabandyti jį pašalinti, nes stiklą palikus žaizdoje jis gali sukelti gilesnį pažeidimą.

Negilios žaizdos pasižymi veniniu, nestipriu, tačiau kartais “įkyriu” kraujavimu. Jį sustabdyti pakanka prispausti žaizdą ar uždėti spaudžiamą tvarstį. Arterinis kraujavimas – kitas dalykas. Tai gilesnio pažeidimo pasekmė, nes arterijos guli raumenyse, giliau po poodiniu sluoksniu.

Jei matome iš žaizdos pulsuojančią ryškiai raudonos spalvos kraujo srovę (arterinio kraujavimo požymis), reiktų žaizdą tamponuoti, t.y., “prikimšti” žaizdą steriliu bintu ar bent jau švaria medžiagine skepetaite, aptvarstyti stipriai spaudžiant ir suveržiant bintą. Taip stabdomas kraujavimas liemens, sėdmenų ir krūtinės srityse, galūnėse. Jei kraujuojanti žaizda galūnėje, ranką ar koją galima ir reikia pakelti aukščiau kūno.

Stiprus arterinis nenustojantis kraujavimas galūnėje taip pat gali būti stabdomas žgutu, cirkuliariai užveržiant raumenis tam tikrose galūnių vietose. Tinkamiausia rankai yra žasto viršutinis trečdalis, arba vieta, kur baigiasi deltinis raumuo ir prasideda bicepsas, kojoje – šlaunies apatinis trečdalis, maždaug delno atstumu virš kelio girnelės. Ten stambiosios kraujagyslės dengiamos ploniausiu raumenų sluoksniu, o tai reiškia, kad lengviausia jas užspausti. Bet kokiu atveju, žgutas dedamas VIRŠ ŽAIZDOS, arba kitais žodžiais tariant, AUKŠČIAU ŽAIZDOS.

Kaip uždėti žgutą? Įsivaizduoju, kad prieinamiausia priemonė būtų skarelė, marškinėlių atplaiša arba keturgubai sudėtas bintas. Reikia užrišti medžiagos galus, kad gautųsi žiedo forma, ir užnerti ant galūnės aukščiau aprašytoje vietoje. Tada prakišame pagaliuką pro vieną žiedo kraštą ir užsukinėjame medžiagą, formuodami verpstę, kuri mažina žiedo spindulį ir užveržia galūnę. Persistengti nereikia, tiesiog pastebėti žaizdą, jei kraujavimas nė kiek nepasikeitė, galim paveržti dar. Po to pagaliuką ir verpstę fiksuoti pleistru ar bintu šalia. Iš bėdos žgutu gali pabūti ir krovinių fiksavimo diržas su karabinu (tas mažasis, savaime užsiveržiantis), galų gale – paprastas diržas, petnešos ir panašiai. Nepamirškime, uždėjus žgutą reikia užfiksuoti laiką: jis negali viršyti 2 val. Jei reikia daugiau laiko, perdėti žgutą į kitą vieta – aukščiau ar žemiau (bet vėlgi, primenu, aukščiau žaizdos). Be to, žgutui negalima naudoti plono laido, plonos virvės, vielos, ‘žilkos’, įvairių siaurų medžiagų, nes galime pakenkti nervus. Nervų atsistatymas labai sunkus, o kartais ir negalimas.

pirmoji pagalba

Kartais kraujavimo stabdymui užtenka pakelti ranką ar koją, arba stipriai sulenkti per alkūnės ar kelio sanarį, galima dar įkišti volelį į linkio vietą (pakinklį ar alkūnę), kad gautusį stipresnis suspaudimas.

Lūžimai, įvairūs patempimai, raiščių plyšimai

Pirmoji pagalba panaši visais atvejais – įmobilizuojami šalia esantys sąnariai, tai yra, aukščiau ir žemiau pakenkimo vietos esantys sąnariai.

Dažniausiai kenčia peties sąnarys – raiščiai, raktikaulis, žastikaulio viršutinė dalis; toliau – riešas ir dilbis. Dažnausiai nukenčiančios kojų dalys – šlaunikaulis, kelio sanarys ir čiurna.

Didžiają dalį lūžimų galima nustatyti iškart. Apžiūrima, ar nėra deformacijų, patinimų, ar laisvi, neskausmingi judesiai, ar juntamas aštrus skausmas patinimo srityje ar judinant galūnę, ar vienodai atrodo lyginant su kita puse.

Raktikaulio, žąsto lūžiai bei peties sanario išnirimai ir patempimai imobilizuojami paprastu dezo tvarsčiu, trikampe skarele arba tiesiog paprastu diržu ar virve. Svarbiausia ranką fiksuoti prie liemens pusiau sulenktoje per alkūnę padėtyje.

Dilbio ir plaštakos lūžiai įmobilizuojami pasitaikiusiomis priemonėmis, tiesia lenta arba šaka. Nereikia bintuoti lūžio vietos elastiniu bintu, nes fiksacijos negauname, o skausmą sukeliame, be to, lūžgaliai gali prispausti nervus.

Šlaunies ir blauzdos kaulams lūžus reiktų įmobilizuoti tik tuomet, jei tenka gabenti į gydymo įstaigą patiems, o jei GMP atvažiuoja į vietą, užteks ramiai palaukti pagalbos.

pirmoji pagalba

Beje, lūžus stambiems kaulams cirkuliuojančio kraujo kiekis gan ženkliai sumažėja. Jei žmogaus ckk yra 3,5-4 litrai (bendras tūris apie 5 litrus, tačiau dalis deponuojama blužnyje , kepenyse) , tai lūžus blauzdikauliui arba žąstikauliui į aplinkinius lūžimui audinius susirenka apie 750 ml kraujo (20%), lūžus šlaunikauliui – iki 1500 ml kraujo (40%), kitaip tariant, tokia apimtimi sumažėja cirkuliuojančio kraujo kiekis, o kartu ir svarbių organų (pavyzdžiui, smegenų) aprūpinimas deguonimi. Kurį laiką organizmas tai kompensuoja, bet vėliau reikia jam padėti – lašinti skysčius, o kartais ir kraują. Todėl būtina stengtis, kad lūžio vieta būtų kuo mažiau judinama, o geriausiai būtų įmobilizuota.

Atviri lūžiai labai nemalonūs visiems, net ir gydytojams, bet pagalba suteikiama lygiai tokiais pačiais principais, kaip išdėstyta anksčiau – kraujavimo stabdymas, tvarstis, įmobilizacija.

Nudegimui pirmoji pagalba yra nudegusios vietos šaldymas šaltu vandeniu, jei yra po ranka – ledu. Jei šalia yra tekantis šaltas vanduo, reiktų tiesiog palaikyti po srove apie 10 min.

Nudegimams ir nubrozdijimams iškart galima naudoti tik sulfargino tepalą – jo galima įsigyti vaistinėje ir turėti vaistinėlėje.

Akių pažeidimai: jei akys užnešamos dulkėmis, dažniausiai pakanka praplauti švariu vandeniu. Jei turite, susilašinkite akių lašų. Jei yra rimta akies obuolio trauma su stambiu svetimkūniu, jo traukti negalima: reikia abi akis uždengti ir fiksuoti bintu ir gabenti nukentėjusįjį į gydymo įstaigą. Pažeidus akį būna skausmingi akių judesiai, tad jei dedamas tvarstis ant pažeistos akies, reikia dėti tvarstį ir ant sveikos, kadangi refleksiškai judinant sveiką akį judės ir sužeista.

Čia trumpai apžvelgiau pagrindinius pirmosios pagalbos principus. Tas, kas nenualpsta pamatęs kraujo lašą, tikrai sugebės padėti kitam. Beje, pridėsiu, kad pravartu ant motociklo skirti vietos bent minimalistinei vaistinėlei, kurioje būtų tvarsliavos ir dezinfektantų. Jų galima nusipirkti paruoštų arba susikomplektuoti pačiam. Kitame straipsnyje pasidalinsiu patarimais apie būtiniausias priemones jūsų vaistinėlei tiek trumpuose pasivažinėjimuose, tiek ilgose kelionėse.

Važiuokite saugiai!

Aidas Ivanauskas, gyd. vaikų chirurgas ir traumatologas

NUOTRAUKOS: PAUL STEWART

ILIUSTRACIJOS: INTERNETO ŠALTINIAI

Nori išskirtinių kelionių idėjų? Spausk ‘prenumeruoti’ ir gauk naujienas tiesiai į savo el.paštą

Komentuok

komentarai

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *