Home > NAUJIENOS > Pasiruošimas RTW: the do‘s, the dont‘s, and the maybe‘s5 min read
NAUJIENOSŠIAURĖS AMERIKA

Pasiruošimas RTW: the do‘s, the dont‘s, and the maybe‘s5 min read

pasiruošimas RTW

EGLĖ GERULAITYTĖ

Pastaruoju metu teko imti nemažai interviu iš motociklininkų, kurie keliauja aplink pasaulį. Vieni greičiau, kiti lėčiau, vieni per Vladivostoką ir Niujorką, kiti – Keiptauną, Usuają ir Islamabadą; kas solo, kas su partneriais ar draugais, kas su santaupomis ir biudžetais, o kas – improvizuotai.

Tačiau paklausus apie tai, kaip kas ruošėsi kelionei, atsakymai būna panašūs. ‚Keletą mėnesių‘, – prisipažįsta dauguma RTW keliautojų. ‚Apie pusę metų‘, – pasigirsta dar dažnesnis atsakymas, ypač tarp europiečių. Žinoma, išimčių yra: Nathanas Millwardas iš Sidnėjaus į Angliją parbirbė iškart nusipirkęs motociklą, Kinga Tanajewska išmovė į Pietų Korėją, iš kur toliau tęs kelionę, vos per šešetą savaičių, o vokietaitė Lea Rieck aplink pasaulį išrūko tik išsilaikiusi mototeises. Tačiau dauguma motokeliautojų atsakingai krapštosi prie motociklų, šmėžuoja visokiose soc. medijose ir kuitinėjasi su bagažo opcijomis, shippingo vingrybėmis, skiepų peripetijomis ir carnet de passage biurokratizmais bent gerus šešis mėnesius.

Kaip ir pradėdama motoklajones Pietų Amerikoje, taip ir dabar, sekančiam RTW etapui, aš ruoštis kategoriškai atsisakau. Na gerai, tai ne visiškai tiesa: nusipirkau lėktuvo bilietą į Los Andželą, nes kelionė šįkart prasidės Overland Expo motobrolijos suvažiavime Arizonoje, o mano naujasis Suzuki DR650 ponis, pavadintas Lucy (nuo Liuciferio), laukia kažkur palei Santa Fe.

pasiruošimas RTW

Be to, įsigijau keletą atsarginių kontaktinių lęšių porų, mat nuolat juos pametu, vaikiško kremo nuo saulės, nes Arizonoje dabar – apie plius keturiasdešimt, ir bonkelį ‚Malūnininkų‘ – lauktuvėms. Dideliai norėjau susiorganizuoti naujus motokroso batus, mat nuo šiol ketinu važiuoti vien bekele, kiek padoresnį šalmą ir motokrosinius šarvus, nes neabejoju, kad bent jau pirmą mėnesį Trans American Trail prižemėsiu ne kartą, tačiau jokioms motošmutkių kompanijoms aš vis dar nesu įdomi (et, per mažai soc medijų įdirbio, laikų rankiojimo irgi visokiausių publicity potryškių, kad tave kur), taigi keliausiu su tais pačiais TCX X-Desert Goretex batais, sena second hand apranga, kadaise sužvejota Moto Mafia sandėliuke, o narsusis Betmeno lipduku padabintas šalmas gaus iškęsti dar vieną užėjimą per Amerikas. Ak, tiesa, TomTomas paprašė manęs iškepti jų navigacijos ir Garmino palyginimą, taigi bent jau nepasiklysiu, nes tam reikalui gavau naują TomTom Rider 400 GPS‘ą, kuriuo nori nenori teks išmokti naudotis.

Kadangi nuo vasaros rezidavau ant Paulo Ymaha Super Tenere uodegos, visai nesenai buvau truputį susirūpinusi, kad jau visai pamiršau, kaip vairuoti motociklą, taigi pirmąkart sėdus ant Liuciferio bus šakės. Tačiau nesenas pasiganymas ant naujutėlaičio BMW F800GS (gracias, Krasta Auto) nuramino: važiuoti vis dar moku, o kai motociklas praktiškai valdomas telepatija, tai gyvenimas palengvėja dar labiau.

pasiruošimas RTW

Taigi kas liko? Carnet de passage nereikalaujama nei Šiaurės, nei Centrinėje, nei Pietų Amerikoje – visais šiais popierizmais pasirūpinsiu tada, kai jų prireiks. Moto shippingas negresia, nes Lucy iš keliones baigusių australų motociklininkų pirktas vietoje. Kadangi praktikuoju minimalizmą, visos šmutkės – palapinė, miegmaišis, džinsai, keletas marškinėlių, mobili virtuvė, laptopas, ‚Malūnininkai‘, kremas nuo saulės ir flip flopai – nesiginčydami tilps į Mosko Moto krepšius. Fototechnikos nesivežu, mat apie vizualius reikalus išmanau tiek pat, kiek apie sodininkystę, taigi fotografavimo ir filmavimo pareigos atiteks Paului – aš ketinu viską transliuoti senuoju geruoju rašliavų metodu.

Be jokios abejonės, man labai pasisekė, kad Paulas yra motomechanikos maestro, ir mūsiškiai DR‘ai prieš kelionę buvo išnarstyti iki apatinių:

pasiruošimas RTW

Kita vertus, jei važiuočiau viena, žinoma, veikiausiai nutempčiau savo mototransporto priemonę iki kokio serviso, kad ką nors patikrintų, prisuktų ar priveržtų, tačiau ypatingų pastangų dėti nei sugebėčiau, nei, po teisybės, norėčiau. Seniukai DR‘ai yra pakankamai nedideli ir paprasti, kad juos sutaisyti sugebėtų tiek koks hillbilly Joe, Nikaragvos Jose ar Rusijos Ivanuška, o dalių irgi padangių jiems rasti įmanoma visur, taigi visai nematau reikalo apie potencialius gedimus isterikuoti iš anksto.

Galiausiai, biudžetas. Tokio aš apskritai neturiu; audžiu mintį per dieną išleisti apie trisdešimt amerikietiškų dolerių, o tuos dolerius užsidirbu pakeliui, mat esu freelance plunksnagraužys. Jei kada visai prispirs bėda ar šiaip egzistencinis nerimas, stabtelsiu padirbėti kokioje gaučų rančoje arba trumpam parduosiu sielą populiaresniai žiniasklaidai, bet iš esmės iškeliauju su que sera sera nuotaikomis.

Finalmente, visokios datos ir maršrutų planavimai: biurokratija ir administracija man kelia didelį siaubą, todėl  ką nors planuoti aš griežtai atsisakau. Iškeliauju po poros dienų, grįžimo datos nėra, o maršrutas nesudėtingas: po pasaulį. Tiesa, į GPS‘us susimetėm Trans American Trail, Backcountry Discovery Routes ir Trans Canadian Trail tracks’us, nes įveikti Šiaurės Ameriką vien bekele nebėra labai lengvas užsiėmimas, bet tai ir viskas. Po Šiaurės Amerikos patrauksim Pietų poliaus link, o kur toliau, priklausys nuo ūpo, metų laiko ir transkontinentinio motociklų shippingo kainų.

Voila: kelionei pasiruošta! Visas alus su visais prieteliais Vilniuje išmauktas, su redaktoriais ir leidėjais atsiskaityta, ‘Malūnininkų’ atsargos žygiui supakuotos, taigi, so long and thanks for all the fish – antroji RTW koja oficialiai prasideda!

Sekantis postas, amerikoniškam internetui leidus ir Arizonos dykumų saulei per daug nekepinant, turėtų pasirodyti jau iš kelio.

Iki!

pasiruošimas RTW

P.S. Nežinau, ar Lietuvoje yra motosesių, ieškančių RTW įkvėpimo, tačiau jei yra, – nesenai į pasaulį atėjo pirmasis mano redaguotas skaitmeninis Women ADV Riders WoW žurnalas, kurį įsigyti galima ČIA!

 

 

Nori išskirtinių kelionių idėjų? Spausk ‘prenumeruoti’ ir gauk naujienas tiesiai į savo el.paštą

Komentuok

komentarai

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *