Home > NAUJIENOS > Kodėl?4 min read
NAUJIENOS

Kodėl?4 min read

kodėl

EVELINA ŽIČKIENĖ

Vienas dažniausių klausimų, kuriuos man, kaip motociklininkei, užduoda naujai sutikti žmonės, yra „kodėl?“ arba „kaip sugalvojai vairuoti motociklą?“

Atkreipkite dėmesį – o gal tik man taip pasirodė – vaikinų motociklininkų klausia „o ką vairuoji?“, o moterų -„kodėl?“

Bet čia iškart noriu nužudyti kylančias mintis apie seksizmą. Siaubingai nekenčiu tuščių diskusijų apie tai, kas tinka, priimtina ar neįprasta vyrams ir moterims. Tos diskusijos nereikalingos – mūsų niekas nebevaržo, esame laisvi (savaime suprantama, ir laisvos) elgtis taip, kaip norime. Tos dirbtinai keliamos diskusijos pačios pažemina moteris, sugrąžina atgal prie bebaigiančių išnykti stereotipų. Kitaip tariant, realybė tokia: užsimanei vairuoti motociklą – nuėjai į vairavimo mokyklą, pramynei savo ratukus, išsilaikai teises nesvarbu iš kelinto karto, susiveiki motociklą ir važiuoji. Vyras ar moteris, studentas ar pensininkas, direktorius ar šlavėjas. Ir tikrai nereikia tau, moterie, eiti prie Seimo su plakatu „Leiskite moterims vairuoti motociklą”.

kodėl

Ir vis dėlto, man labai patinka klausimas „kodėl?“. Kodėl? Nes jis mums leidžia išlieti jausmus, emocijas, prisiminti jaudinančius pirmuosius kartus. Beje, tai patinka ir vyrams – tik jie pasakodami negalvoja apie tai, kad jie išlieja emocijas, jie galvoja – „o, kaip smagu su chebra prisiminti!“.

Man buvo kokių 16-ka, kai pralėkus brytvai Laisvės prospekte šokdavau prie lango per milisekundę. Taip ir nespėdavau pamatyti. Lėkdavot, šustriakai, ar ne? Vilniaus Vokiečių gatvėje ar prie hanerio matomus stovinčius motociklininkus akimis lydėdavau tol, kol leisdavo kaklas. Sukaupusi visą drąsą kartą buvau net nuėjusi pakalbinti, kad pamatyčiau, kas ten per stebuklas yra. Tas pokalbis mano įsivaizdavimą kiek nuleido ant žemės – vaikinai pasirodė paprasti, ne kokie bredai pitai, žodžiu, paprasti vaikinai su paprastomis aprangomis ant paprastų motociklų. Bet tas viso ko derinys buvo labai žavus. Supratau, kad to noriu savo gyvenime.

Bet reikėjo prabėgti beveik dešimčiai metų, kol pasibaigiau mokslus, padariau kažkokią karjerą ir jau galėjau kažkiek susitaupyti kažkam. Kaip dabar pamenu, stoviu prie lango ir mąstau: „Ir kas dabar? Gal jau atėjo laikas vaikams? O kur mano laužai, kur šėlsmai iki saulės patekėjimų, dainos ir juokas? Kur jausmas, kad tikrai gyvenu?“ Ir staiga nutiko apšvita – grįžo mintis apie motociklą: „Aš gi galiu! Dabar pat!”

Nuo tos minties gyvenimas pasikeitė negrįžtamai. Iškart puoliau skaityti motociklininkų forumus ir aiškintis „Youtube“, kaip reikia valdyti motociklą – ta prasme, kur jungiasi bėgiai, kaip spausti sankabą ir pan., nes neturėjau žalio supratimo. Į vairavimo mokyklą atėjau jau šiek tiek pasikausčiusi. O visai ne už ilgo įvyko tai, apie ką svajojau – malonumas lėkti motociklu, nauji draugai (daug daug naujų draugų!), išvykos, renginiai, laužai ir dainos. Tai buvo gyvenimo skrynia, kurią atvėriau. Ką reiškia vien važiavimas motociklu pro Lietuvos laukus po lietaus – uodi lietaus, aplyto asfalto, laukų su visom natūraliom trąšom kvapais, rodos, iškelsi ranką ir pasieksi praskrendančio gandro pilvą. „Dieve, kokia graži Lietuva!” – vis kartojau. Arba kėlimasis 4-tą ryto Austrijos kalnuose, kad drauge su prancūzais, vokiečiais, austrais motociklininkais vorele užkiltum į Grossglocknerį 4 km aukštyje pasitikti saulę, gurkšnojant kavą ir maloniai plepant. Bet čia tuo nieko nenustebinsiu – panašius potyrius ir emocijas man pasakojo visi žymūs ar mažiau žymūs motociklininkai, kuriuos kalbinau įvairiems žurnalams.

Dabar visi aplink tik ir skrenda į Tenerifes, Egiptus, net pavydu. Bet kai paklausiu savęs, ar aš to noriu, suprantu, kad ne… Kur kas labiau norėčiau apsižergti motociklą ir lėkti tyrinėti pasaulio, stoti degalinėse kavos, tikrintis padangų slėgį, plepėti su kitais motociklininkais keliautojais ar mielais senukais, kurie supratingi pasiūlo biedniem lietuvaičiams keliauninkams savo matracus.

kodėl

Ir, beje, pačiam valdyti motociklą ir sėdėti vairuotojo užnugaryje yra du visiškai skirtingi dalykai (tai sakau tik tiems, kurie patys nevairuoja). Mano antroji pusė patvirtins, kad kur kas geriau, kai moteris gali važiuoti savo motociklu nei vienu. Nebent tais atvejais, kai norisi meiliai prisiglausti. O aš galiu patvirtinti, kad pačiai laikyti vairą (motociklo, gyvenimo, svajonių) yra pats tikriausias malonumas. Štai kodėl.

Nori išskirtinių kelionių idėjų? Spausk ‘prenumeruoti’ ir gauk naujienas tiesiai į savo el.paštą

Komentuok

komentarai

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *