Home > NAUDINGA > Kaip išsirinkti motociklą ekspedicijai12 min read
NAUDINGANAUJIENOS

Kaip išsirinkti motociklą ekspedicijai12 min read

Walter Colebatch motoekspedicija

WALTER COLEBATCH

Yra manančių, jog motoekspedicijoms (adventure motorcycling) tinka bet kokie motociklai: kur bevažiuotum ir kokį motociklą bepasirinktum, bus gerai.

Nesenai šia tema diskutavome su Ostinu Vincu (Austin Vince), ir jo nuomonė tokia pati – šis teiginys yra paprasčiausiai absurdiškas. Galbūt jis buvo teisingas 1980-90 dešimtmečiais, kai motoekspedicijos buvo rengiamos į Afriką ir Pietų Ameriką, kai maršrutai buvo nežinomi, nebuvo interneto, parsisiunčiamų GPX failų, ir kai už kiekvieno posūkio keliautojų laukdavo nežinomybė. Tuo laiku, kuomet, beje, ir gimė pati motoekspedicijų (adventure riding) sąvoka, tarpkontinentinės kelionės motociklais reikšdavo tai, jog bus keliaujama į tolimus, mažai pažįstamus kraštus, ir tai, jog teks važiuoti pačiais įvairiausiais ir dažnai sunkiai įveikiamais keliais. Krisas Skotas (Chris Scott), Grantas ir Suzan Džonsonai (Grant ir Susan Johnson), Helgė Pedersenas (Helge Pedersen) ir kiti buvo motoekspedicijų pionieriai. Ostino Vinco filmuose ‚Mondo Enduro‘ ir ‚Terra Circa‘ puikiai atspindėta tokių motoekspedicijų dvasia: keletas draugų ant senų Suzuki DR350 motociklų, nefinansuojami ir neremiami jokių motociklų kompanijų, įveikia maršrutą aplink pasaulį, įskaitant Sibirą, kur jiems teko skintis kelią per nesibaigiančius pelkynus ir važiuoti apleistais, yrančiais geležinkeliečių šunkeliais.

Terra Circa

Šiandien motoekspedicijos tapo kur kas lengvesnės. Keliai visame pasaulyje sparčiai asfaltuojami, o nežinomybės vis mažiau – internete dabar nesunkiai galima rasti ne tik žemėlapius, maršrutus ir navigacijos priemones, bet ir visą informaciją apie pasienius, padėtį nestabiliose šalyse, vizų ir kelionės dokumentų bei visą kitą reikalingą informaciją. Tai sukėlė tam tikrą prieštarą tarp motociklininkų keliautojų: didžioji dauguma jų mano, jog tam, kad savo kelionę galėtum vadinti motoekspedicija (adventure riding/adventure motorcycling), užtenka fakto, jog keliauji motociklu. Tad nenuostabu, jog didieji motoekspedicijų motociklai (adventure bikes), sveriantys 250 ir daugiau kilogramų, taip sparčiai ir taip masiškai išpopuliarėjo: jie netinkami rimtai bekelei, smėliui, purvui, tačiau yra patogūs keliaujant asfaltuotais arba greideriuotais keliais.

Šiandien kelionė iš Maskvos į Vladivostoką reiškia dviejų savaičių važiavimą asfaltuota Trans Sibiro autostrada kartu su suknvežimių kolonomis. Šį maršrutą galima įveikti tiek Honda Goldwing motociklu, tiek kinietišku mopedu. Ar tai – motoekspedicija?

Tiek mano, tiek Ostino Vinco nuomonės čia sutampa: ne. Motoekspedicija privalo turėti tokius elementus, kaip važiavimas bekele, naujų, dar neištyrinėtų maršrutų atradimas ir tolimi, atšiaurūs pasaulio kampeliai, kur nesutiksi turistų. Man asmeniškai ‚motoekspedicija‘ taip pat neatrodo tinkamas terminas važiavimui bekele savoje šalyje ir kelionėms, kai važiuojama į egzotiškai skambančias šalis, tačiau tikslas pasiekiamas keliaujant pagrindinėmis autostradomis šalia japonų ir vokiečių pensininkų prikimštų turistinių autobusų. Man asmeniškai motoekspedicija (adventure riding/adventure motorcycling) reiškia tai, kad bus keliaujama su tam tikru nežinomybės elementu, atrandami nauji maršrutai ir tiek iš motociklo, tiek motociklininko bus pareikalauta maksimalių pastangų tikslui pasiekti. Ir tokiai motoekspedicijai bet koks motociklas paprasčiausiai netiks.

Ne taip senai BMW pakeitė savo ‚ekspedicijų motociklų‘ (adventure bikes) koncepciją ir į šią kategoriją įtraukė motociklus, kurių varikliai nesieka 1000cc. Deja, jie iki šiol nesugebėjo pagaminti motociklo, kuris ‚sausas‘ svertų mažiau, nei 200 kilogramų. Pagaliau pasirodė naujasis F800 GS Adventure – ir tai ne motociklas, o tankas.


‚Sausas‘ standartinis R1200GS sveria 223 kg. ‘Sausas’ F800 GS Adventure sveria 214 kg! O juk tai turėjo būti vidutinės klasės motociklas. Mano nuomone, vidutinės klasės motociklas turėtų sverti mažiau, nei 180kg, ir nesuprantu, kaip galima 229 kg (kartu su tepalais ir benzinu, bet, beje, be bagažo) sveriantį motociklą priskirti kitai, nei sunkiųjų motociklų, kategorijai.

Atidžiau pasižiūrėjus į F800, akivaizdu, jog gamintojas visiškai negalvojo apie svorį. Jei BMW motociklo svoriui būtų skyrę didesnį dėmesį, neabejoju, kad F800 GS Adventure galėjo būti bent 25-30kg lengvesnis.

Motociklų gamintojai deda visas pastangas, kad žiedinių lenktynių motociklų replikos, motokroso ir enduro motociklai būtų kuo lengvesni. Tačiau tokių pat pastangų nėra dedama į ekspedicijų motociklų gamybą, ir jei žmonės to nereikalaus, gamintojai ir toliau kurs sunkius motociklus.

Tačiau kodėl aš taip pabrėžiu motociklo svorį?

Palyginkime BMW F800 ir X-Challenge (‘sausas’ šio motociklo svoris – 144kg). Kad palyginimas būtų objektyvesnis, paprašiau Styvo Roiseto (Steve Royset) pagalbos: jis turi abu šiuos motociklus ir abiem yra apkeliavęs nemažai Pietų Amerikos ir Sibiro. Štai ką sako Styvas:

BMW F800 vs X-Challenge

‘Lengvai bekelei, greideriuotiems vieškeliams ir asfaltui F800 yra tikrai patogesnis ir komfortiškesnis, be to, galingesnis motociklas. Tiesa, man nepatinka jo svoris – pilnai apkrautą pakelti jį nuo žemės tikrai nėra lengva.

Jei žinau, kad laukia daug važiavimo bekele, planuoju kuo lengvesnį motociklą. Tarp F800 ir X-Challenge – 50-60 kilogramų skirtumas, ir jis tikrai jaučiasi, važiuojant biriu smėliu, smulkiu giliu žvyru ir purvynais. Be to, X-Challenge kur kas daugiau iškeltas nuo žemės, kas irgi labai svarbu; apskritai šis motociklas rimtesnėse bekelės sekcijose valdosi kur kas lengviau. Taigi ilgai motoekspedicijai tikrai rinkčiausi X-Challenge, nes šio motociklo galimybės važiuojant bekele nusveria F800 galingumą važiuojant asfaltu. Paprastai ilgų kelionių metu aš ar šiaip, ar taip net asfaltu nevažiuoju greičiau, nei 120km/h, todėl F800 galingumas man ne toks svarbus, kaip X-Challenge pranašumas bekele’.

Turėkime omenyje, kad Styvas kalba apie F800GS. Naujasis F800 Adventure yra 15-20 kg sunkesnis!

Tačiau Styvas tėra paprastas mirtingasis: nors į motoekspedicijas leidžiasi dažnai, jis neturi specialių bekelės įgūdžių. Ką gi, paanalizuokime, kaip sekasi profesionalams?

2013 metais BMW padovanojo keletą naujutėlaičių F800GS Adventure motociklų garsiam Vokietijos motoekspedicijų keliautojui, bekelės važiavimo instruktoriui ir mano geram bičiuliui Džo Dakarui (Jochen Stather – ‘Joe Dakar’). BMW norėjo įrodyti, jog Džo įveiks kelionę Vokietija-Magadanas, važiuodamas mano paruoštais ir išbandytais Sibirsky Extreme maršrutais, ir pademonstruoti F800GS Adventure kaip motociklą, kuriuo gali važiuoti bet kur ir bet kokiais keliais.


Taigi kaip sekėsi profesionaliam bekelės instruktoriui ir motoekspedicijų veteranui?

Jau Ukrainoje mano ir Sibirsky Extreme komandos rekomenduoti maršrutai Džo Dakaro komandai pasirodė per sudėtingi, tad didžiąją dalį kelio jiems teko važiuoti asfaltuotais keliais; Vakarų Rusiją ir Kazakstaną jie taip pat pervažiavo asfaltu. Kai jie pagaliau vargais negalais pasiekė įžymųjį Sibiro BAM geležinkeliečių kelią, ekspedicija sustojo: du motociklininkai susižeidė kirsdami palaikius rusiškus tiltus, ir visą projektą teko atšaukti.

Išvados peršasi pačios. Net su pilna tokio giganto, kaip BMW, pagalba ir finansiniu užnugariu, naujais, ką tik iš gamyklos išriedėjusiais motociklais ir vadovaujami ne vieną dešimtmetį bekelės instruktoriumi dirbančio profesionalaus motociklininko, negana to, daugiausia važiuodami asfaltu, o ne planuotais Sibirsky Extreme maršrutais, keliautojai su F800GS Adventure nepasiekė savo tikslo. 300 kilogramų sveriančiam motociklui (230 kg ‚šlapio‘ svorio, plius dvi aliuminio bagažo dėžės (10kg), Touratech rėmai ir aksesuarai (dar 10kg), bagažas (apie 40kg) ) Sibiro glūdumoje paprasčiausiai ne vieta.

Pažįstu tris motociklininkus, įveikusius senąjį Sibiro Kaulų kelią F800GS Adventure motociklais: Tomą (Tomas Holman), Beną (Ben Myburg) ir Styvą (Steve Royset). Spėkite, ką šie trys motociklininkai padarė pirmiausia, grįžę iš kelionės? Teisingai – visi trys nedelsdami pardavė savo F800GS Adventure motociklus. Šiandien Tomas ir Styvas keliauja BMW X-Challenge, o Benas – modofikuotu KTM 525. Tai rodo tik viena: patyrę motoekspedicijų keliautojai renkasi lengvesnius motociklus.

Mongolia

Kam važiuoti dideliu motociklu, jei tai apribos tavo motoekspedicijos galimybes?

Tai – esminis klausimas, į kurį derėtų sąžiningai atsakyti visiems, norintiems leistis į motoekspediciją (darkart pabrėžiu: ne turistinę motokelionę, o motoekspediciją (adventure riding). Žinoma, nedidelis procentas motokeliautojų yra ne vieną dešimtį patirties turintys bekelės profesionalai, tačiau sutikime, jų – mažuma. Mums, paprastiems mirtingiesiems, reikia gerokai pasverti savo sugebėjimus ir tikslus. Jei žūtbūt nori važiuoti beveik 300 kilogramų sveriančiu (su bagažu) motociklu, ar tu tikrai planuoji motoekspediciją, ar vistik – tiesiog turistinę kelionę?

Mano patirtis sako, jog planuojant motoekspediciją svarbu paruošti motociklą pačiai sudėtingiausiai atkarpai.Jei planuoji apkeliauti Afriką, neruošk savo motociklo Europos keliams – ruošk jį smėliui, purvui ir žvyrui. Bet koks motociklas su bet kokiomis padangomis nesunkiai įveiks daugumą Europos, Šiaurės Amerikos ar Australijos kelių. Tačiau jei planiuoji važiuoti ten, kur reta turistų ir gausu nežinomų faktorių, turėk omenyje tai, jog svoris – vienas esminių dalykų, lemiančių, kaip tau seksis. Štai vieno keliautojo pastebėjimai iš Mongolijos:

‚Vienoje iš Ulanbataro oazių kalbinau kitus motociklininkus, norėdamas išsiaiškinti, kas manęs laukia toliau. Vienas vyriokas, turintis vos porą metų patirties su motociklais ir važiuojantis Yamaha XT250, manęs laukiančią kelio atkarpą apibūdino kaip be galo smagų pasivažinėjimą. Du motociklininkai ant Yamaha XT660 tą patį maršrutą apibūdino kaip sunkų, tačiau įveikiamą. Galiausiai į oazę atbildėjo du BMW 1200 GS Adventure…tik ne savomis padangomis, o suknvežimio priekaboje’.

Kaip manote, kurie motociklininkai savo motoekspedicijos per Mongoliją metu patyrė daugiausiai malonumo važiuodami?

Realybė tokia, kad kai tik palieki asfaltuotus kelius, motociklo svoris tampa be galo svarbiu veiksniu. 40-50-60 kilogramų Mongolijoje ar Sibire gali reikšti skirtumą tarp pasimėgavimo kelione ir visiškos kančios arba net nesugebėjimo įveikti viso maršruto, kaip rodo Yamaha XT250 vs Yamaha XT660 vs BMW GS 1200 pavyzdys. Skirtumas tarp malonumo, iššūkio ir sekinančio kankinimosi tiesiogiai priklauso nuo motociklo svorio.

Visvien nesinori aukoti motociklo galingumo? Palyginkime, pavyzdžiui, KTM 690 ir X-Challenge 650 su KTM 1190 ir BMW 1200. 690/650cc motociklai turi pakankamai galios kiaurą dieną važiuoti austrada apie 125-130km/h greičiu; šie motociklai turi 60-65 arklio jėgas, tuo tarpu didesni motociklai turės apie 125-150 arklio galių. Tačiau 690/650 cc motociklai sveria 75-80kg mažiau. Jei paklaustum didesnių motociklų savininkų, kiek, jų manymu, arklio galių jiems prireikia Ukrainoje, Kazakstane, Rusijoje ir Mongolijoje, dauguma atsakytų, kad 65 AG jiems puikiai užtenka: daugumoje tokių šalių greičio limitai yra 90-100-110 km/h, tad tam, kad išnaudoti visą 125-150 didesnio motociklo AG potencialą, reikia arba pažeisti įstatymus, arba be tikslo maksimaliai sukti rankeną neutralioje pavaroje, kad priverstum variklį dirbti daugiau. Taip, galingesnis motociklas akceleruoja efektyviau, tačiau kiek to realiai prireikia motoekspedicijoje? Vos kelių sekundžių šen bei ten. Ar dėl jų verta aukoti važiavimo malonumą, kai teks įveikinėti bekelę? Didesnio galingumo motociklo prireiks galbūt 1-2% visoje kelionėje, tuo tarpu papildomas 80 kg didesnio motociklo svoris bus su tavimi 100% laiko. Kiekviena pelkė, smėlio ar purvo ruožas, vandens kliūties įveikimas tau primins apie tą 80kg skirtumą. Kiekvieną kartą, kai teks kelti motociklą, 80kg skirtumas tikrai pasijus. Kiekvieną kartą, kai turėsi motociklą stumtis per kopas, upę, akmeningą šaltinį, papildomi 80kg tau nepadės. 99% motociklininkų Mongolijoje niekuomet nepanaudoja daugiau, nei 65 arklio galių. Tuo tarpu papildomi 80 kilogramų motoekspediciją tokiais kraštais gali paversti tikrų tikriausia kančia.

Kaip Sibire sektųsi šitam keliautojui?

Svoris – esminis veiksnys, į kurį privalu atsižvelgti, leidžiantis į motoekspediciją. Neklausyk motociklų gamintojų, o ypač-rinkodarininkų, nes jie paprasčiausiai nežino, apie ką kalba. Nei vienas motociklo gamintojas, dizaineris ar rinkodarininkas nėra įveikęs Sibirsky Extreme maršruto ar apkeliavęs Centrinę Afriką. Taip, rinkodarininkai, blizgantys ADV Moto žurnalai ir socialinės medijos yra sukūrę iliuziją, kad geriausias ekspedicijų motociklas (adventure bike) – tai didelis ir sunkus motociklas, ir kuo jis didesnis, tuo tu – didesnis vyras.

Tačiau realybė ir patirtis sako ką kita. Kuo labiau patyręs keliautojas, tuo lengvesniu motociklu jis važiuoja. Ostinas Vincas, Krisas Skotas, Teris braunas (Terry Brown), Makas Svinarskis (Mac Swinarski), Adamas Liuisas (Adam Lewis) ir daugybė kitų renkasi lengvus motociklus ir lengvą ‚minkštą‘ bagažą, o ne 1200cc tankus ir aliuminio dėžes. Tik naivūs ir nepatyrę pirmakarčiai keliautojai i motoekspedicijas leidžiasi dideliais, sunkiai apkrautais motociklais.
Adamas Liusas aplink pasaulį be pertraukos keliauja jau septynetą metų. Jis pradėjo nuo 180 kg sveriančio F650GS su metalo dėžėmis, tuomet perėjo prie 160 kg Suzuki DR650, o šiandien važiuoja 135 kg Suzuki DRZ400 su ‘minkštu’ bagažu. Beje, būtent šiuo motociklu jis sėkmingai pervažiavo Sibiro BAM ir Kaulų kelius. Makas pradėjo ant 190 kg sveriančio Honda Transalp, perėjo prie 160 kg KTM 640 Adventure, o dabar važiuoja 115 kg KTM 400. Aš pats taip pat pradėjau nuo Honda Transalp, išbandžiau GS 1200, keletą vidutinės klasės motociklų, o šiandien važiuoju arba ‚didžiuoju‘ 144 kg sveriančiu G650X-Challenge, arba modifikuotu 114 kg sveriančiu Husaberg 570.

Kuo didesnis ir sunkesnis motociklas, tuo mažiau galimybių motociklininkas turi pamatyti įdomesnius, retai lankomus kraštus, ir tuo daugiau jis priverstas keliauti nuobodžiais, asfaltuotais, turistams prieinamais keliais.

Tiesa, ‚Ilgas kelias aplink‘ (‚Long Way Round‘) tikrai įtakojo ne tik išaugusius BMW GS pardavimus, bet ir motoekspedicijų bumą visame pasaulyje. Tačiau ko iš tiesų moko Jueno Makgregoro ir Čarlio Bormano (Ewan MacGregor ir Charlie Boorman) kelionė? 1. Jie abu buvo absoliučiai nepatyrę tokiose motoekspedicijose. 2.Jie išsirinko didelius, sunkius motociklus, kuriuos apkrovė daugybe sunkaus bagažo. 3.Visoje jų kelionėje iš Londono į Niujorką jie turėjo tik dvi rimtos bekelės sekcijas – Mongoliją ir Sibiro kaulų kelią – ir NEI VIENO jų neįveikė iki galo. Ar prisimemant, kai Juenas Mongolijoje verkė iš nuovargio ir norėjo kuo greičiau grįžti į Rusiją? Kaip jų operatorius Klaudijas, sugriuvus jo BMW GS motociklo rėmui, be vargo įveikė Mongoliją senu Iž Planeta motocikliuku? Kaip nuolatinis 330kg sveriančio motociklo tąsymas per upes galiausiai sužalojo Čarlio nugarą?

Taigi kokia svarbiausia ‚Ilgo kelio aplink‘ pamoka? Jei nori priversti sveiką, suaugusį vyrą apsiašaroti iš išsekimo, duok jam BMW GS 1200 ir išsiųsk į Mongoliją.

Jei nenori motoekspedicijos baigti suknvežimio priekaboje, vienintelis logiškas sprendimas yra lengvas motociklas, pritaikytas įveikti bekelės sunkumus. Beje, aš toli gražu nekritikuoju didelių, sunkių motociklų ar žmonių, kurie važiuoja tokiais motociklais, tačiau devyniolikos metų, mano praleistų motoekspedicijose po tolimiausius pasaulio regionius, patirtis sako viena: jei nenori per vėlai – jau būdamas Mongolijoje ar Sibire – pasigailėti savo pasirinkimo, važiuok lengvesniu motociklu.

Neabejoju, kad šis straipsnis sulauks nemažai komentarų, tačiau prieš išsakydami savo nuomonę, turėkite omenyje: aš kalbu ne apie paprastas keliones ir turizmą motociklais, o, darkart, apie motoekspedicijas, tai yra, keliones mažai prižiūrimais bekelės maršrutais atokiuose pasaulio kampeliuose.

Mano rekomendacijos:

Jei motociklas ‘sausas’ sveria daugiau, nei 180 kg, jis sunkiasvoris, vadinasi, netinkamas motoekspedicijai. Vidutinės klasės motociklas, mano galva, ‘sausas’ turėtų sverti 135-180 kg: Suzuki DRZ400, KTM 690, BMW X-Challenge, KTM 640 Adventure, Suzuki DR650, Yamaha XT600, 3AJ Tenere. Motociklai, kurių ‘sausas’ svoris nesiekia 135 kg – Yamaha WR250R, Husaberg 570, Suzuki DR350, Yamaha TTR250, Yamaha Serow ir panašiai.

PILNAS AUTORIAUS STRAIPSNIS: SIBIRSKY EXTREME

Nori išskirtinių kelionių idėjų? Spausk ‘prenumeruoti’ ir gauk naujienas tiesiai į savo el.paštą

Komentuok

komentarai

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *