Home > EUROPA > Rumunija: Drakula vs Kęstutis8 min read
EUROPA

Rumunija: Drakula vs Kęstutis8 min read

Rumunija

Hipsteriškus vyrų kuodukus ir (ironiškai, žinoma) stilingus marškinėlius po truputį keičia trumpai kirpti pakaušiai ir vyriški dirbtinės odos rankinukai: iš lėto, bet užtikrintai stačia galva (užtat žemyn padangom) neriam į Rytų Europą. 

Atsisveikinę su Olia ir Samborskiu, pasibaisėję žvėriškomis Prahos kainomis bei nacionalistinėmis Budapešto nuotaikomis (pačiame centre užstringame kamštyje; užfiskavęs amerikietiškus motociklo numerius, nuo mikroautobusiuko vairo mums džiugiai mojuoja pliktelėjęs dėdė ir entuziastingai klykčioja ‘long live Donald Trump!’) ir trumpai pasibastę po Slovakijos pilis, pagaliau įriedam į Rumuniją ir rairinam Karpatuosna Transfagarasano, Vlado Tepešo pėdsakų ir Čaučesku šmėklos ieškoti.

Prisipažinsiu: Rumunijos kažkodėl laukiau labiau, nei Nordkapo – ir Rumunija nenuvylė. Vos kirtę sieną, pataikom į kažkokį orveliškai distopinį miestelį; man čia pat ima vaidentis gazirovkės automatai, konservuotų žirnelių batalijos ir sūris su tokiais įspaustais mėlynais skaičiukais – tiek tepamenu iš 1987-ųjų Justiniškių idilės, kuri staiga atgyja Rumunijos rokiškių ir utenų pavidalu.

Bandau pasakoti Paului, kas tai yra kondensuoto pieno skarbonkė, šlapiankos šmotas ir troleibusas, bet dėmesį čia pat patraukia absoliučiai kaifiški rumuniški kalabybiškiai: mums mojuoja murzini plikabambiai čigoniukai, kryžkelėse su didžiausiu rūpesčiu pastatyti Jėzusėliai ir tokie smagūs, gramą paėmę ūsuoti vyriokai, vadeliojantys arklių traukiamus vežimus. O brolau, mintiju, o brolau: kelionė laiku atgal! Čia yra the real deal, čia yra mediniai sukiužę namukai, aplink kuriuos siautėja vištos, skarotos bobulės ir vienas kitas pasimetęs asiliukas; čia yra 1970-ųjų Zacyšiai arba galbūt Gargždai, sustingę laike, pasimetę tolimame pažadėtosios Briuselio žemės aide ir graudžiai vieniši uniformiškai sterilios Europos kontekste; ir man staiga pasidaro truputį liūdna dėl jų raudonais kutais išpuoštų arklių, jų kiauradančių šypsenų ir dulkėse dūkstančių kiemsargių šunėkų; nei iš šio, nei iš to baisiausiai užsinori kartu su jais atsikimšti alaus ir pigių šprotų skardinę ir paklausti, ką jie mano apie gyvenimą, kodėl tokios akinamai rūžavos jų languose užuolaidos, ir kaip jie žiūri į Europą, rudenėjančius spalio vakarus ir moldavišką vyną… Bet kelias bėga toliau, ir mes po truputį kylam į kalnus. Karpatų viršūnės skendi miglose, o slėniai po truputį dažosi raudonai; avių piemenys tvirčiau susisupa į apsiaustus ir prisidega pypkes, ir mums ant kulnų nenumaldomai lipa ruduo.
Pagaliau pasiekę Transfagarasano kelią, dar žinomą ‘Čaučesku Beprotybės’ vardu, visai sušąlam- aukščiausiame taške mus pasitinka sniegas, todėl kad ir kaip negalim atsidžiaugti tuštutėlio Transfagarasano vingiais, vyniojamės į kitą kalnų pusę ir birbiam žemyn link Transalpinos.

RTW Rumunija
Transfagarasan
RTW Rumunija
Transfagarasan Road, Romania
RTW Rumunija
Riding Romania

RTW Rumunija

Transfagarasano kelią 1974-aisiais pastatė paranojos ir didybės manijos suimtas rumunų diktatorius Nikojalus Čaučesku; norėdamas perspjauti Transalpiną ir sustabdyti potencialią sovietų ataką kalnų perėjomis, Čaučesku Transfagarasano kelio statybai negailėjo nei pinigų, nei gyvybių. Skubindamas darbus, keliui nutiesti Čaučesku sunaudojo beveik 6000 tonų dinamito; dėl karštligiško skubėjimo, atšiauraus kalnų klimato ir beatodairiškų sprogdinimų statydami Transfagarasaną žuvo 40 kareivių ir šimtai civilių darbininkų, be to, Rumunija taip nukraujavo finansiškai, jog kelio statymo darbai užsitęsė dar gerą dešimtmetį nuo oficialios atidarymo datos.

RTW Rumunija
Transfagarasan Road, Romania
RTW Rumunija
Transfagarasan Road, Romania
RTW Rumunija
Riding Romania
RTW Rumunija
Transfagarasan Road, Romania

Pernakvoję mažulyčiame miestelyje pas linksmai nusiteikusių vietinių hobitų šeimyną jėzusėlių, rausvo satino lempų ir paauksuotų paveikslų rėmelių prikimštame kambaryje už maždaug aštuonetą eurų, sekantį rytą braunamės į Transalpiną. Ir nors asfaltas čia korėtas ir duobėtas, o viršukalnėse šalta taip, kad raudonuoja nosys ir nebeklauso pirštai, Transalpina man padaro kur kas didesnį įspūdį, nei Transfagarasanas; nusileidus žemyn, eglynuose slapstosi čigonų stovyklavietės, piemenys keliu varo karves, o pakelių koplytėlėse žegnojasi tiek žilstelėję skrybėlėti senjorai, tiek Nike aprėdais pasipuošę golfukų herojai. Nesuprantu Rumunijos, nesuprantu jų jėzusėlių ir marijų, taip glaudžiai persipynusių su saulėgrąžas spjaudančiais individais, Čaučesku pompastikos likučiais, Drakulos legendomis ir spalvotais čigonių sijonais; nesuprantu jų Andų indėnus primenančių avių piemenų, cigarečių nuorūkomis apšnerkštų Bukarešto promenadų, į juodus apdarus susisupusių popų ir reto bjaurumo kavos – nesuprantu, bet gal suprasti – ne mano reikalas; todėl tik gėriuosi ir patyliukais mintiju, ot, kad taip Karpatus į Žemaitiją – gal iki šiol būtumėm Vytauto LDK zuikiai šaunuoliai, o ne išvėsę jogailaičių pabaltijo litvinai?

RTW Rumunija
Transfagarasan, Romania
RTW Rumunija
Transfagarasan, Romania
RTW Rumunija
Transfagarasan, Romania
RTW Rumunija
Transfagarasan, Romania
RTW Rumunija
Transalpina, Romania
RTW Rumunija
Transalpina, Romania

Beje, apie LDK: kuo toliau, tuo labiau akivaizdu, jog Drakula puikiausiai galėjo būti Kęstutis, arba Kęstutis galėjo būti Drakula. Tiesą sakant, veikiausiai būtent iš Kęstučio Drakula, otomanų užmūčytas, ir sėmėsi įkvėpimo: atskirti vos vieno vargano amžiaus, tiek Vladas Tepešas, tiek Kęstutis buvo kieti politikai, intrigų meisteriai ir šiaip džedajai. Paralelės tiesiog pačios lenda į akis: Kęstutis dukart pabėgo iš teutonų nelaisvės, Drakula – iš turkų; Kęstutis metų metus maustė kryžiuočius vis žadėdamas jiems žemaičius, kol visai nuilsę, nusilakstę ir girių kaukų iškamuoti vokiečiai patys ordomis puldavo į žemaitiškas pelkes skandintis, o Drakula kamavo sultono janyčarus, dirdamas jiems kailį ir tuntais sodindamas ant mieto; Kęstutis su Algirdu gynė laisvą Europą nuo švepluojančių maskolių proletarų, mozūrų šlėktų ir teutoniško ordnungo, o Drakula vadavo svietą nuo kraugerių turkų sultonų ir religinės netolerancijos; Kęstutį išdavė niekšas Jogaila, Drakulą – parsidavėlis vengrų karalius Korvinas; Kęstutis gebėdavo pasiversti meška ir lakiodavo vilkolakiu Žemaitijos giriomis, varydamas siaubą teutonų magistrams, tuo tarpu Drakula vaidendavosi šikšnosparniu ir leisdavo kraują otomanų armijoms. Išvada viena: tai Lietuvos kunigaikščiai pasėjo gražią galvų ridenimo beigi žemaitiško kytrumo tradiciją Valakijos vaivadų rūmuose, ir basta!

Kestutis vlad_tepes

 

 

 

 

 

 

 

 

Ahem. Nukrypau.

Šiaip ar taip, iki valios atsidaužę Karpatų keliais, žvyrkeliais ir šunkeliais, taikom į Bukareštą; betaikydami sugebam pavaryti pro šalį ir paskandinti Tenerę šlapiam griovy, todėl pas Joną su Ana – mus į svečius per ADVriderį pakvietusius rumunus motobrolius – atriedam maušini ir apskretę balų purvais ir muselių lavonais. Nepaisant to, Jonas su Ana ištaiso mums rumuniškų mėsos kukulių ir alaus fiestą Bukarešto vidury, ir aš pastatau auseles: prieš porą metų Jonas iš Vokietijos parsivežė Yamaha XTZ660, pasisodino Aną ant uodegos ir išmovė aplink Afriką be draudimo anei carnet de passage; Kamerūne perdeginę sankabą, jie trims mėnesiam strigo Demokratinėje Kongo Respublikoje, o tada, negavę Angolos vizos, išnešė muilą į Zambiją ir galiausiai per Sudaną, Egiptą ir Turkiją parspaudė namo. Grįžusi Ana išsilaikė teises, nusipirko DRZ400 ir kartu su Jonu (šįkart ant KTM690) išmovė Šilko keliu per Mongoliją ir Rusiją, o tada, kol Ana kapstėsi iki Irkutsko, Jonas iš Tyndos iki Sibirskbaikalo davė programos BAM keliu palei geležinkelio bėgius.
Dabar Ana audžia mintį organizuoti mototurus po Namibiją ir Botsvaną,o Jonas siautėja enduro lenktynėse ir kuria KTM690 adventure komplektus (kam įdomu, žiūrim čia: http://kit690.com/). Kur toliau? Veikiausiai, aplink pasaulį su pertraukomis, šypsosi Ana, o mes pakuojamės šmutkę ir, pabimbinėję pas draugus Iasi miestelyje, išsiruošiam į Moldovą.

RTW Rumunija
intotheworld.eu – Ionut & Ana
RTW Rumunija
Off road Romania
RTW Rumunija
Off road Romania
RTW Rumunija
Off road Romania
RTW Rumunija
Bran Castle, Romania

Bet moldavai mūsų neįsileidžia. Prie sienos atsiduriam vakarėjant, ir susiraukusiam ofisieriui per didele ant akių krentančia kepure neįtinka amerikietiški motociklo dokumentai-jis nori žalių Regitros popierių ir techninio paso, o ne lakoniškų DMV dokumentų; pasikvietęs kolegą ir nutaisęs rūsčią miną, pasienietis duria pirštu RTW Rumunijos pusėn ir pareiškia ‘no Moldova for you’. Mums pasišauna padėti linksmuolis angliškai kalbantis rumunas; jo vertėjavimo pagalba pagaliau įtikinam Moldovos pareigūnus, kad su Tenerės popierais viskas OK, bet tuomet jie prisikabina prie draudimo – pasirodo, mūsiškis nedengia Moldovos – dar mėginam zyzauti, kad gal galim tą moldavišką draudimą nusipirkti vietoj, ar kaip; aš nutaisau Imbecilo Bembio snukutį ir porinu jiems, kad mes gi aplink pasaulį, o kaip pasaulis be Moldovos- bet pasieniečiai tik raukosi ir siunčia mus po velnių, tai yra, Rumunijon.

Galiausiai pasiduodam ir pastatę šerį burbiam atgal. Rumunai pasieniečiai ploja delniukais, prunkščia į ūsą, kad vėplos moldavai pražiopsojo turistinį eurą, ir linki gero kelio; parspaudžiam atgal į Iasi, ištaškom po pusę litro (arbatos!) ir sekančią dieną vyniojamės Bulgarijos link. Iasi ryte – nulinė temperatūra, ir aš pradrebu visą kelią iki Varnos, kur taip gaunam lietaus, kad neišdžiūnam iki pat Turkijos pasienio.
Taip baigiasi mūsų rumuniški siautėjimai ir prasideda bulgariška poezija šunkeliais, apie kurią – sekančiame pasakojime.

Foto: Paul Stewart

Nori išskirtinių kelionių idėjų? Spausk ‘prenumeruoti’ ir gauk naujienas tiesiai į savo el.paštą

Komentuok

komentarai

2 thoughts on “Rumunija: Drakula vs Kęstutis8 min read

  1. Aidas

    Puikiai išpinta alegorija apie du kunigaikščius. Vietos kol kas pažįstamos. Laukiam tęsinio

  2. Egle

    Ačiū! To be continued…

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *