Home > AZIJA > Centrinė Azija: vienišiausi pasaulio keliai6 min read
AZIJAKELYJE

Centrinė Azija: vienišiausi pasaulio keliai6 min read

Tadžikistanas

TadžikistanasPaulas Stewartas aplink pasaulį skirtingais motociklais keliauja jau nuo 2011 – ųjų: asfaltu ir bekele, civilizuotais ir atokiais kraštais, per ketvertą kontintentų ir išilgai viso pasaulio.
Ne vienas motoklajoklis atranda, kad gyvenimas kelyje kartais gali tapti monotoniškas – bet, pasak Paulo, tik ne Centrinėje Azijoje.

‚Kirgistanas ir Tadžikistanas – tokios tolimos ir nuo modernaus pasaulio atitrūkusios šalys, kad ten kartais jautiesi nelyg svetimoje planetoje. Gamta be galo atšiauri ir nesvetinga, o gyvenimas ten tikrai nėra lengvas. Tačiau kalbant apie keliavimą motociklu, manau, šios dvi šalys yra turbūt vienos įspūdingiausių pasaulyje’, – sako Paulas.

Kirgizų svetingumas

Pasibalnojęs KTM625 ir daugmaž susidėliojęs vizų ir maršrutų planus, Paulas į Centrinę Aziją išsiruošė per Kazakstaną – kaip pats sako, karštą, dulkėtą, žiovulį varančią dykynę.

‚Kirtus Kirgistano sieną, viskas iškart pasikeitė. Jau patys kirgizų pasieniečiai pasirodė besą neįtikėtinai svetingi – jie padėjo man užpildyti visas reikiamas formas: vienas jų iš kirgizų kalbos vertė į rusų, kitas iš rusų į dar kažkokią kalbą ir galiausiai, į anglų. Juoko buvo visiems, bet svarbiausia, kad nebuvo jokių surauktų veidų, kyšio reikalavimų ir panašių ‚džiaugsmų‘, kuriuos teko patirti Kazakstane‘, – pasakoja Paulas.

Tadžikistanas

Kiek pasižmonėjus Biškeke ir aptikus nuotykiams nusiteikusių motociklininkų kompaniją, buvo vieningai nuspręsta leistis į kalnus.

‚Visos kelionės metu apsistodavome vietinių jurtose arba statydavomės palapines prie ežerų; didžiąją dalį Kirgistano įveikėme bekele, ir motonuotykių prasme tai – tikrai puiki šalis. Tačiau geriausias dalykas buvo tai, jog gali važiuoti keletą dienų ir aplink nesutiksi nei gyvos dvasios, išskyrus vienišą raitelį ant asilo ar žirgo. Rasti vietą nakvynei niekuomet nebuvo sunku, užtat kirgizų virtuvė pasirodė neblogu iššūkiu. Ožkos guliašas, kurį mums jurtose siūlydavo vietiniai, buvo tokio savotiško skonio ir kvapo, kad aš tikrai džiaugiausi savo džiovintos jako mėsos atsargomis, kurių turėjau dar iš Mongolijos‘, – šypsosi Paulas.

Nepaisant kulinarinių košmarų, kirgizai pasirodė besą be galo draugiški ir svetingi žmonės. ‚Vietiniai mus nuolat kviesdavo pietų ar siūlydavo arbatos – buvo tikrai smagu pasijusti laukiamu svečiu. Bet nepaisaint kirgiziško svetingumo, kelionė per Kirgistaną toli gražu nebuvo savaitgalio pasivažinėjimas: reikia turėti benzino bent 400 kilometrams, nes keliai ne visuomet pravažiuojami – kartais dėl nuošliaužų ir potvynių tenka grįžti atgal ir ieškoti kito kelio. Nėra jokios infrastruktūros, o gyvenvietės – itin retos, todėl jei nutiktų kas rimtesnio, pagalbos nesulauktum dienų dienas. Centrinei Azijai reikia gerai paruošti ir motociklą, ir save‘, – perspėja Paulas.

Tadžikistanas

Bartango kelias

Išmaišęs Pamyro kalnus kirgizų pusėje, Paulas trumpam grįžo į Biškeką ir leidosi į Tadžikistaną – šalį, kurios 90 procentų teritorijos sudaro kalnai. ‚Jau pats Tadžikistano pasienis rodė, kad leidžiamės į nežinią – tiesą sakant, ‚pasienis‘ tebuvo du tadžikų vyriokai su ginklais, nuobodžiaujantys kalno viršūnėje. Jiems mūsų pasirodymas didelio džiaugsmo nesukėlė – piktai prasiginčiję geras pora valandų, jie galiausiai pasidavė ir įleido mus į šalį. Pernakvoję ant jurtos grindų su dvidešimčia kitų keliautojų – motociklininkų, dviratininkų ir alpinistų – ryte snyguriuojant patraukėme link Bartango slėnio. Jau už keleto kilometrų turėjome kirsti sraunią akmeningą upę smėlėtais krantais ir supratome, jog Tadžikistanas taip lengvai mūsų nepaleis‘, – prisimena Paulas.

‚Bartang‘ tadžikų kalba reiškia ‚siaurą perėją‘, ir Bartango slėnis tikrai nusipelno savo pavadinimo. Vienitelis kelias lėtai kyla aukštyn, slėniui vis siaurėjant, ir galiausiai staiga stačiais šlaitais šauna žemyn link upės.

Tadžikistanas

‚Teko kirsti ne vieną upę, kurios dugnas pilnas futbolo kamuolio dydžio akmenų; brovėmės pro purvo nuošliaužas, įveikėme ne vieną stačią, akmeningą taką – keliavimas motociklu Tadžikistane tikrai pareikalauja prakaito. Tiltai per upes tinkami nebent pėstiesiems ir asilams – motociklams jie anaiptol neskirti, ir mums ne kartą teko ieškoti aplinkkelių. Bet kurią akimirką gali neapsižiūrėti, neapskaičiuoti, nenulaikyti motociklo. Aplink dažniausiai nebūdavo nė gyvos dvasios – Bartango slėnis vos vos gyvenamas. Be to, ne kartą ieškojom, kaip apvažiuoti nuošliaužą ar vandens apsemtą kelio dalį – vietiniai ant arklių ir asilų tiesiog drožia tiesiai, tad jei mums būtų kas nors nutikę, nieks apskritai nebūtų mūsų suradęs. Jei važiuoji per Tadžikistaną vienas, reikia būti tikrai atsargiam‘, – įspėja Paulas.

Gyvenimas Bartango slėnyje nepaprastai atšiaurus ir nelengvas: nėra jokios infrastruktūros, elektros, transporto. Viskas daroma rankomis, ir vietiniai tadžikai gyvena iš žemės ir savo auginamų gyvulių. ‚Nepaisant akis badančio skurdo, Bartango slėnio tadžikai – laimingiausi žmonės visame regione! Visi mūsų sutikti vietiniai buvo be galo draugiški, smalsūs ir svetingi. Tiesa, jie visai nekalbėjo angliškai, o mes nesupratom jų šnekos – bet svetingumui kalba nebūtina’, – prisimena Paulas.

Tadžikistanas

Per upę nuo Afganistano

Atšiaurios Bartango slėnio dykynės galiausiai užleidžia vietą žalesnėms pievoms palei Pjanz upę, skiriančią Tadžikistaną ir Afganistaną. ‘Dienų dienas skynėmės kelią per rudai pilkus smėlynus ir uolynus, todėl šiokia tokia žaluma palei upę buvo atgaiva ir akims, ir sielai! Beje, kaip ne keista, Afganistano pusė man atrodė kur kas geriau, nei Tadžikistano – afganų krante matėsi nedideli miesteliai, upės paplūdimiai, vaikai, žaidžiantys futbolą…Tuo tarpu tadžikų pusėje – pilki kalnai ir nė gyvos dvasios. Beje, pagauti smalsumo, mėginome pasidairyti Afganistane daugiau, tačiau kiekvieną tiltą saugojo ginkluoti tadžikų kareiviai, tad apie persikėlimą nebuvo nei kalbos‘, – pasakoja Paulas.

Lenktynės per Uzbekistaną

Pasak keliautojo, Uzbekistanas paliko kur kas menkesnį įspūdį, be to, šalį teko kirsti paskubomis. ‘Paliekant Tadžikistaną, paaiškėjo, kad Uzbekistane netrukus turėjo vykti kažkoks svarbus politinis suvažiavimas, ir jie ketino uždaryti sienas. Taigi neturėjau kitos išeities, kaip tik kuo greičiau mauti atgal į Rusiją – užstrigti Uzbekistane neturėjau jokio noro. Be to, Uzbekistanas naudoja dujas, todėl rasti degalų motociklui ten yra tikrų tikriausia kankynė. Kiek atsikvėpęs Samarkande, palikau Pamyrą ir kirtau Rusijos sieną‘.

Kuri Centrinės Azijos šalis palikusi didžiausią įspūdį? Anot Paulo, Kazakstanas – nuobodi plokščia dykynė, Uzbekistanas – karšta industrinė dykuma, o Tadžikistanas – atšiauriausias, įspūdingiausias ir labiausiai nepakartojamas kraštas visame regione. ‚Tadžikistanas tiesiog neturi sau lygių. Metų metus bekeliaujant aplink pasaulį motociklu, vietos kartais ima atrodyti vienodos, bet ko ko, o Tadžikistano aš tikrai niekad nepamiršiu. Visas Pamyro regionas yra kažkas fantastiško – neabejoju, kad tikrai dar ten grįšiu‘, – įsitikinęs Paulas.

Tadžikistanas

Pagavo įkvėpimas apkeliauti Centrinę Aziją? Verta atkreipti dėmesį:

– Geriausias laikas keliauti – liepa ir rugpjūtis, nes visais kitais metų laikais kalnų perėjos gali būti nepravažiuojamos
– Norint kirsti Gorno – Badakšano provinciją, tam reikia gauti specialų leidimą (vien Tadžikistano vizos neužteks). Leidimus išduoda Tadžikistano ambasados.
– Rasti degalų dažnai būna nelengva, todėl reikia turėti rezervo bent 400 kilometrų.

DAUGIAU: PAUL STEWART

Tadžikistanas Tadžikistanas Tadžikistanas Tadžikistanas Tadžikistanas

Tadžikistanas

Tadžikistanas

Tadžikistanas Tadžikistanas Tadžikistanas Tadžikistanas Tadžikistanas Tadžikistanas Tadžikistanas Tadžikistanas Tadžikistanas img_0259 Tadžikistanas Tadžikistanas

Nori išskirtinių kelionių idėjų? Spausk ‘prenumeruoti’ ir gauk naujienas tiesiai į savo el.paštą

Komentuok

komentarai

2 thoughts on “Centrinė Azija: vienišiausi pasaulio keliai6 min read

  1. Dave

    – I copied/paste the first couple of paragraphs into Google Translate – is there a English version – good read !

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *